Tai, pasak pranešimų, įvyko prieš daugiau nei 375 metus. Sasmakos dvaro savininkas pasiklydo medžioklėje. Baronui buvo trys dienos klaidžiojimo ir, desperacijoje, jis meldėsi Dievui, pažadėdamas, kad jei jis vėl ras kelią namo, pastatys bažnyčią būtent toje vietoje. Jo maldos buvo išklausytos. Pažvelgęs atidžiau, baronas pamatė dvaro stogą. Ant to kalno jis įkalė kardą į žemę ir pasakė: „Čia stovės bažnyčia!” Žinoma, tai tik legenda… Kai 1646 m. baronas Kristoforas fon Hohenastenbergas-Vigandtas pastatė Sasmakos bažnyčią prie prekybos kelio, vedančio nuo pakrantės į vidų, šioje vietoje jau buvo maža gyvenvietė. Bažnyčia yra Lielā gatvėje 2 ir tai yra maža vienanavė pastatas su varpinės bokštu, papuoštu sfera, gaidžiu ir kryžiumi. Pamatai yra iš akmenų, o sienos papildytos plytomis. Altorius yra originalus šventosios meno kūrinys su centrinėmis „Paskutinė vakarienė” tapybos paveikslas, datuojamas 17 a. viduriu, taip pat medinis išraižytas sakykla. Laiko vėjai paliko savo ženklus bažnyčioje, tačiau ji neprarado savo garbės. Bažnyčios pamaldos buvo trikdytos tik praeityje, kai kilo maro protrūkiai. Jas vadovavo kunigas Edgars Krūmiņš taip pat sovietmečiu. 1934 m. bažnyčioje buvo pašventinta atminimo lenta, skirta Nacionalinės pabudimo lyderiui Krišjanui Valdemarsui. Bažnyčia yra nacionalinės reikšmės architektūrinis paminklas, ir ją galima aplankyti pagal išankstinį prašymą.