Kolkos ragas

Kolkos ragas yra tolimiausias šiaurinis Kuržemės pusiasalio taškas ir ryškiausias sausumos ragas Latvijos pakrantėje. Tai vieta, kur susitinka dviejų jūrų bangos – Baltijos jūros ir Rygos įlankos, dar vadinamų Didžiąja ir Mažąja jūra. Ragas po vandeniu tęsiasi kaip sekluma 6 km atstumu. Seklumo gale, dirbtinėje saloje, stovi Kolkos švyturys. Jūra aplink Kolkos ragą yra vieta, kur nuskendo daugybė laivų.

Kolkos rago pavadinimas (Domesnes) pirmą kartą paminėtas apie 1040 metus viename įraše, iškaltame runų akmenyje Mervaloje (Mervalla), Švedijoje. Kolkos gyvenvietė rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą minima 1387 metų dokumente. Iki XIX a. pabaigos dokumentuose ragas buvo vadinamas Domesnesu, o vietiniai gyventojai kaimą vadino Kolkos ragu. XX amžiuje įsitvirtino vietovardis Kolka, o lyvių kalba jis žinomas kaip Kūolka. Estų kalboje – kolgas, kolk, o suomių kalboje – kolkka, reiškiantis kampą arba užkampį.

Čia yra unikali galimybė vienoje vietoje pamatyti ir saulėtekį, ir saulėlydį jūroje. Pavasarinės migracijos metu Kolkos ragas yra svarbi sustojimo ir poilsio vieta migruojantiems paukščiams.